trečiadienis, vasario 22, 2012

Vienintelis pavojus - noras pasilikti...

Taip ir nezinau, liudejo Kosta Rika manes netekusi, ar dziaugesi, bet faktas tas, kad kita ryta po mano isvykimo netoli San Jose ivyko 6 balu zemes drebejimas. Paskutinemis dienomis atlikau, be kita ko, patriotine-svieciamaja misija draugu namuose San Rafael de Heredia, iskaitant tokias subtilybes, kaip Suktinio trauktines pristatymas, paaiskinimai, kuo skiriasi pavasaris-vasara-ruduo-ziema, ir kuriuo metu kuris is ju buna, kas yra centrinis sildymas ir kuo kurenamos Lietuvos elektrines, kas yra rugiai (isplauke is temos apie juoda duona), ir keletas lietuviu kalbos pamokeliu (be keiksmazodziu!).
Is paskutiniuju Kosta Rikos dienu ispudziu dar isimine viena sutikta vargse mergaite sveicare, kuri pirma karta iskeliavo uz Europos ribu aplankyti Kosta Rikoje gyvenancio brolio ir pazadejo daugiau to nebedaryti. Trumpa santrauka: uzsakytas viesbutis pasirode esantis uzdarytas, issinuomotu automobiliu vaziuojant i Uvita chebra pateko i avarija, o Uvitos pliaze pavoge kuprine (viesbutyje Uvitoje, beje, grieztai ispeja nesinesti JOKIU bent kiek vertingu daiktu i pliaza).
Na, o as - pirmyn i oro uosta ir i Kolumbija. Kodel ne i Panama? Pliazu man jau uztenka, banginiu maciau, gyvunija ten irgi is esmes ta pati, kaip Kosta Rikoje, demesio vertas nacionalinis parkas uzdarytas del to, kad pries pora metu vykusios liutys nuplove takus, o vaziuoti tik del Panamos kanalo nemaciau prasmes. Taigi, pirmyn (atgal?) i Kolumbija. Taip taip, dar pirmos keliones ispudziu neaprasiau (gal kada nors...), bet bent kol kas teks apsiriboti siuo pasivazinejimu. Cheche...
Aha, del to pavojaus. Esme tame, kad gal jau kokius trejus ketverius metus Kolumbija vykdo reklamine salies kampanija su sukiu "Kolumbija - vienintelis pavojus yra noras pasilikti". Man galioja, jei ka. Bet dar idomiau tai, kad man besidomint, kiek dienu prabuvus salyje mokamas isvykimo mokestis (yra cia tokiu dalyku situose pasaulio krastuose), 30 ar 60, radau ne per seniausia straipsni, kuriame Kolumbijos prezidentas isreiske savo nepasitenkinima siuo mokesciu ir sieki ji panaikinti, kadangi, pasak jo, "mes norim itikinti, kad vienintelis pavojus yra noras pasilikti, o patys ta nora slopinam mokesciais". Nezinau, kiek itakos padare si prezidento pozicija, kiek tai, kad si karta atvykau per Medellina, o ne Bogota, bet oro uoste pasienietis "istampavo" 90 dienu leidima, kuris anksciau buvo tik teorine galimybe, ir kurio reikejo specialiai paprasyti. O anas man pats pasiule, nors aiskiai pasakiau, kad busiu maziau kaip 60 dienu. Kaip tycia... Atsirado noras pasilikti 90 :) Bet ka jau cia...
Is Medellino (ten dar sugrisiu truputi veliau) po 15 valandu autobusu pasiekiau Cartagena. Ispudingiausia dalis, zinoma, kelione Antiokijos kalnais. Uztrukom kelyje, nes pora valandu prastovejom kamstyje kalnuose, is pradziu del apsivertusio sunkvezimio, po to - del puse kelio uzvertusios nuosliauzos. Pagrindinis ispudis is pakrantes lygumu - vaziuojam, ziuriu, kazi kas ant elektros laidu kabo, atrodo, kaip kepsnys (nevalgius buvau jau ilgai :)) ant iesmo. Nu cia gi dabar... Privaziuojam arciau, o ten - tinginys! Kabo sau, sypsosi... Ir ko jis ten uzsikeberiojo?
Kadangi Cartagenoje jau esu buvusi, apibegiojau lankytas vietas ir viena dar nelankyta - San Felipe forta - didziausia ir stipriausia ispanu tvirtove kolonijose, kurios, beje, priesams uzimti niekada nepavyko.
O dabar - i nelankytas vietas. Po pokalbio autobusu stoties kavineje apie Mocku ir "atsifutbolinimo" nuo autopiratu, kurie bande mane itikinti, kad mano autobusas jau isvaziavo ir tureciau vaziuoti su jais. Bet as pries keleta dienu autobusu stoty tiksliai issiaiskinau isvykimo laika, cheche.
Pirmoji stotele - Mompox, i kuri nera jokio sausumos kelio, bet kuriuo atveju reikia keltis per viena is dvieju upiu - Cauca arba Magdalena - per kurias nera pastatyta tiltu. Viena is priezasciu aiskiai pasimate jau persikelus per Cauca is Magangue miestelio - geras gabalas kelio buvo nunestas ankstesnio potvynio.
Keltas per Cauca:
Siaip beveik visas kelias nuo Bodega iki Mompox "apkramtytas" upes ir itin gausiu pelkynu vandens. Bet pakeles vaizdeliai nepakartojami - purvo baloje mieganti kiaule, gigantiskos palei kelia besideginancios iguanos, karves su palyda - baltais pauksciais - beveik prie kiekvienos po viena (veliau pasiziurejau google, tie pauksciai visa laika "ganosi" su tomis karvemis, gaudo vabzdzius).
Taigi, Mompox. Tylus ramus miestelis ant Magdalenos upes kranto. Lyg tiesiai is Garcia Marquezo knygos puslapiu... Vienas is nedaugelio likusiu, kuriame, kaip dziaugesi viena is sutiktu momposieciu, gali ramiai vaikscioti bet kuriuo paros metu. Susirandu viesbuti uz "prabangius" 10 euru nakciai... Jis ikurtas tradiciniame vietiniame name, kurie statomi taip, kad net vidurdieni juose nekarsta. Vienas is elementu - beveik iki zmogaus ugio nusileidziantis stogas, del kurio i langus nekaitina saule.
Mano kambarys:
Pagrindinis "kaifas" - pasivaikscioti pakrante vakarejant, kai atslugsta karstis (karscio metu arba grizus po pasivaiksciojimo rekomenduojami tradiciniai momposietiski supamieji kreslai kur namo pastogeje).

Mompox:
Santa Barbara baznycia su balkoneliu bokste:

Dar daugiau tradicijos - momposietiski langai ant "pjedestalu":
Ir su stogeliais virs langu:
Ne visiems sis miestelis patiktu, kadangi reliai jame veikti nera ka - tik vaikstinetis gatvelemis ir upes pakrante, grozetis architektura ir gamta, sulapnoti koki leda... Man buvo gerai!
Irgi tradiciskai - Bolivaras:
Mano lankymosi metu Mompox buvo kiek prabudes is tingulio, kadangi vyko karnavalas. Pagrindinis Kolumbijos karnavalas vyksta Barranquilla mieste, UNESCO pripazintas kulturiniu paveldu, ir dydziu bei svarba nusileidziantis nebent Rio. Na, bet pirmajam ispudziui man visiskai pakako ir Mompox muzikos bei sokiu...
Pirmos dienos eisena - tradiciniai karnavalo personazai:




Antroji diena - siaip visu pageidaujanciuju eisena, per kuria itin akcentuojama viena is pagrindiniu karnavalo atrakciju - kuo labiau issimozoti ir ismozoti kitus :)