pirmadienis, sausio 23, 2012

Iguanas po pievele bevaikant...

Taigi, viena ryta teko vis delto pasiryzti ir isvaziuoti is La Fortuna. Vis delto ir karstis jau buvo pabodes, norejosi Monteverde kalnu tropinio misko vesumos (oooi, kiek as jos ten gavau! net labai per daug). Todel eilini grazu sauleta ryta sedau i autobusiuka, is jo, po neilgos keliones graziai asfaltuotu keliu, ties Arenalio ezero uztvanka i laiveli, ir pirmyn skersai ezera i zydruosius kalnus kitoje puseje :)
Arenalis atsisveikinimui mojuoja debesimis:
Keliones tikslas kazkur ten, tolumoje:
Kazkas rado labai nebloga vieta isikurti:
Is laivelio vel i autobusiuka, ir i Santa Elena miesteli, tik si karta jau kalnu zvyrkeliais, todel gal 40 km kelione uztruko beveik 2 valandas.
Pirmaja diena Monteverde oru dvasios dar elgesi visai kulturingai ir siunte tik visiskai pazeme plaukiancius debesis ir lietu is giedro dangaus. O kita diena pasiuto: prasidejo lediniu veju fiesta su vandens lasais, tiesiog kabanciais ore - eini sau, atrodo, dangus giedras, o toks jausmas, kad aplink prismaigstyta vandens lasu. Jie ne krenta, o kabo ore. Taigi, ta proga per kelias dienas pasigavau bjauria sloga su kosuliu. Bet iki to laiko dar spejau atlikti du svarbius darbus - pabimbineti ir paskraidineti po aplinkinius miskus.
Pirmiausia - paskraidinejimas tarp misku ir sleniu istemptais kabeliais, nuo 40 iki 750 m ilgio, nuo keliu iki virs 100 m aukstyje, nusileidimas beveik laisvuoju kritimu nuo 30 m aukscio platformos, Tarzano suolis su virve nuo 60 m aukscio platformos, kuriam as po ano, mazojo, nusileidimo nebepasiryzau, ir Supermeno skrydis 1 km ilgio kabeliu 180 m aukstyje (va sitas: http://www.youtube.com/watch?v=C25XEVxwWl0) - pats geriausias!!!.
Dalis irangos:

"Kolega" skrenda per sleni kazkur, kito kalno link:


"Kolega" Supermenas parskrenda:
Laisvojo nusileidimo neigiamos pasekmes:


O kita diena keliavau i Vaiku amzinaji miska - privatu 20 000 ha parka, kuris sukurtas is dalies pasaulio vaiku taupykleliu pinigeliais ispirkus kertamo misko plotus ir is esmes patraukus nuo ju zmoniu letenas. Kadangi visas sitas reikalas prasidejo mazdaug pries 25 metus, dalis misko dar turi siek tiek atviru plotu, kur galima geriau isiziureti i vietine fauna, kitaip nei Monteverde, kur reikia daug pastangu ir didelio akylumo ispoksoti, kas gi ten kukuoja toje zalioje sienoje, kuri kyla iki pat dangaus.
Pakeliui i miska, bebandant nufotografuoti Nicoya ilanka, kelis kartus vejas, turbut geru ketinimu vedamas, vos nenunese i ja:
Atejus parko biure dirbusi moteris pirmiausia iteike parko taku zemelapi ir liepe nestoviniuoti ilgai vienoje vietoje (del kombinacijos vejas+medziai). Bet jau uz 50 m nuo iejimo strigau ilgam, nes... pirmojoje proskynoje, ant vienintelio proskynos medzio virsunes, idealiu profiliu sedejo tukanas! Kol as sokau dziaugsmo soki, su pasisokinejimais nuo kojos ant kojos, tupsniais ir pacypavimais, ir svarsciau dilema, ka pirmiau griebti - ziuronus ar fotoaparata - anas turbut nusprende, kad ner cia ko ziopsoti ir nuskrido, bjaurybe... Todel jums tik nuoroda i wikipedia: http://lt.wikipedia.org/wiki/Plok%C5%A1%C4%8Diasnapis_tukanas.
Vienas is parko takeliu:
Per mazdaug keturias valandas bimbinejimu dar pamaciau nemazai ivairiu dydziu kolibriu ir kitu, ne tokiu ispudingu pauksciu, ir kaktomusa susiduriau su meskenu, kuris pasirodo, ramiai sau kulniavo man is paskos, kol as nesugalvojau grizti poros metru iki tos vietos, kur maciau tukana :)
Santa Elenos varliariumas. Mazosios spalvotosios varlytes, gyvenancios bromeliju lapuose, yra nuodingos, taciau didziausia gresme kelia plesrunams, kurie jas valgo, nuo prisilietimo nieko blogo neatsitiktu. O bromelijose jos gyvena todel, kad sitos geles kaupia vandeni tarp lapu.
Rupuziokas:

O po Monteverde dar savaite praleidau besigydydama sloga ir bevaikydama iguanas po viesbucio pievele Liberia karstyje. Tos iguanos, atrodo, tokios nerangios, bet skuodzia tai sparciai. Ir triuksmingai. Aisku, pagal kiaulystes desni, is arciausiai jas visada pamatydavau tada, kai po ranka neturedavau fotoaparato.
Va, viena sprunka po stogu:
Norejosi dar pamatyti ir tolimus ju giminaicius krokodilus Palo Verde nacionaliniame parke, bet ne tik kad per pastaruosius metus visas turistinis gyvenimas galutinai persikele i vandenyno pakrante, bet ir is ten kazkodel nebuvo pageidaujanciuju. Pries kokius 10 metu turistine pramone dar pilnu pajegumu veike Liberia, o i pakrante vaziuodavo tik patys atkakliausieji, nepabijoje pusdieni trenktis duobetais neasfaltuotais keliais ir daznai ne trumpiau nei menesiui. O dabar Liberia turi tarptautini oro uosta, pakrante uzstatyta viesbuciais ir kotedzais, San Jose sutikau rusu pora, kuri pakranteje turi kazino, gyvena Kosta Rikoje 5 metus ir nemoka ne zodzio ispaniskai, todel dabar sitas regionas, kaip bebutu gaila, is esmes yra tiesiog penkis kartus brangesne Turkija... Beje, pagrindine priezastis, kodel keliai i ir is Monteverde yra neasfaltuoti, yra vietiniu gyventoju protestas - menkiau isvystyta infrastruktura geriau apsaugo nuo dedziu su doleriais, kurie ispirktu zemes ir sukurtu eilini disneilenda...