Isvykimo ryta kaip ant sparnu, nors ir su didziule kuprine, nuskuodziu i autobusu stoti. Neklauskit, kodel, Cile grazi, o ypac Pietus, Patagonija, isvis pasakiska, bet Argentinoj kazkodel zalesne zole, zydresnis dangus, skaistesne saule :) kai pamatau isukanti Andesmar (argentinieciu kompanija) autobusa, isvis norisi sokineti is dziaugsmo. O dar vairuotojas pasitaiko itin nusiteikes bendrauti, taigi soku kuo greiciau vidun ir prasau kuo greiciau mane per Andus nugabenti i Villa La Angostura. Pasienyje argentinieciu pareigunai surengia trumpa pasitarima tema "Kas gi yra ta Lietuva, ir ar ji isvis yra?". Ta prasme, ne tardyma man surengia, bet tokia mini pazintine valandele :) beje, nepamenu, ar rasiau, bet vienas toks pavyzdinis pokalbis su pasienieciu ivyko Santjago oro uoste. Anas paziurejo mano pasa ir pamate, kad ivaziavau per Coyhaique. "O", sako, "as irgi is Coyhaique". Tada turejau jam papasakot, ka ten aplankiau. Ir galiausiai klausimas-vinis: "Zvejojai?". As net pasimeciau... Sakau: "Nuuu, ne". "Aaa", sako, "gaila, ten pati geriausia zvejyba su museline (ar kaip cia lietuviskai tai procesas vadinasi, net nezinau). As tik: "Aaa, mhm, zinosiu...".
Taigi, pagaliau as vel Argentinoje.... Villa La Angostura. Cia praleidau keleta ramiu pasivaiksciojimams skirtu dienu.





Laimejusi "musi" keliauju toliau. Viena (ir pakanka) naktis Bariloche. Paskutines Patagonijos dangaus nuotraukos:


6.10 atvaziuojam i San Rafael ir kazkokiu stebuklingu budu 6.15 jau iskeliauju i Malargue. Autobusu dar keliauja nemazai ginkluotu vyriskiu (policininkai vaziuoja i darba tskant). Sedziu persisverus, spoksau i kelia ir matau pro sali vienas pistoletas, antras, trecias...
Malargue. Neblogas kilometrazas:


Be bulviu cia dar yra tokia idomybe, kuri vadinasi Pierre Auger projektas. Tarp Malargue ir San Rafael yra didziule tobula lyguma, kurioje kas 1 kvadratini kilometra sustatyti tokie saules baterijomis maitinami konteineriukai, kuriu paskirtis: gaudyti kosmines daleles. Nepasakysiu, kaip jos vadinasi, bet konteineriuku paskirtis: padeti zmogeliams issiaiskinti, is kur jos atkeliauja, nes savyje turi didziules energijos atsargas, didesnes negu gali sukurti bet koks pasaulio daleliu greitintuvas. Idomioji dalis: tu daleliu vidutiniskai nukrenta viena i viena kvadratini kilometra kas 100 metu! Taigi konteineriuku cia 1600!!! Ir viena jau pagavo :) ta viena atkeliavo is juodosios skyles!!!
Na, bet mes gal jau kitos nebelaukim ir pirmyn pasizvalgyti po Malargue apylinkes. Pakeliui i Valle Hermoso. Cia jau aukstokoka (apie 3,4 km) ir kopti i kalna nera pati lengviausia uzduotis. Auksciausia matoma snieguota virsune yra kaip tik ta, kurioje ivyko zymioji lektuvo avarija, iamzinta filme "Islike gyvi Anduose" (ar kazkas panasaus). 1972 m. atsitrenkes i si kalna suduzo vienos Urugvajaus regbio komandos lektuvas. Likusieji gyvi 72 dienas mazdaug 4 kilometru aukstyje lauke isgelbejimo. Viena is isgyvenimo priezasciu - likusieji gyvi prisiverte maitintis mirusiuju mesa... Is 45 skridusiuju is karto ar kita diena mire 17. Isgelbeti buvo 16. Manoma, kad juos butu isgelbeje greiciau, jei isejusieji ieskoti pagalbos butu patrauke i Argentinos puse. Taciau kadangi visi mane, kad lektuvas suduzo jau Cileje, turejo kirsti visa Andu kalnu grandine, kad prisisauktu pagalbos. Sis slenis, beje, prieinamas tik kelis vasaros menesius, o likusi laika perejas dengia 2 m ir storesnis sniego sluoksnis:
Na, bet mes gal jau kitos nebelaukim ir pirmyn pasizvalgyti po Malargue apylinkes. Pakeliui i Valle Hermoso. Cia jau aukstokoka (apie 3,4 km) ir kopti i kalna nera pati lengviausia uzduotis. Auksciausia matoma snieguota virsune yra kaip tik ta, kurioje ivyko zymioji lektuvo avarija, iamzinta filme "Islike gyvi Anduose" (ar kazkas panasaus). 1972 m. atsitrenkes i si kalna suduzo vienos Urugvajaus regbio komandos lektuvas. Likusieji gyvi 72 dienas mazdaug 4 kilometru aukstyje lauke isgelbejimo. Viena is isgyvenimo priezasciu - likusieji gyvi prisiverte maitintis mirusiuju mesa... Is 45 skridusiuju is karto ar kita diena mire 17. Isgelbeti buvo 16. Manoma, kad juos butu isgelbeje greiciau, jei isejusieji ieskoti pagalbos butu patrauke i Argentinos puse. Taciau kadangi visi mane, kad lektuvas suduzo jau Cileje, turejo kirsti visa Andu kalnu grandine, kad prisisauktu pagalbos. Sis slenis, beje, prieinamas tik kelis vasaros menesius, o likusi laika perejas dengia 2 m ir storesnis sniego sluoksnis:

Atsargiai, monstras!


O dabar, pagaliau, priejome lavos dali :) pirmyn i ekskursija po Payunia, teritorija, kurioje didziausia vulkanu koncentracija Zemeje. Ir nors paskutinysis is ju issiverze pries 600 metu, bet su sitais niekada negali zinoti... man tenka prestiziskiausia vieta autobusiuke, tarp vairuotojo ir gido :) taigi, kaip galima itarti, mates ta diena isgeriau labai nemazai :) is pradziu tik vaisinausi, na, o griztant jau teko uzsiimti ruosimu, kadangi gidas miegojo :) linksmiausioji dalis ivyko, kai anas pasibudo, o man kaip tik teko garbe uzpilti mate ant labai banguoto zvyrkelio posukio. Aisku, uzpyliau iki pat virsaus, ir tada teko pasitelkti visus akrobatinius sugebejimus (pasirodo, as ju turiu!) stengiantis tos mates neislaistyti. Ir man pavyko! Ir taip pelniau amzina anu dvieju pagarba, chachacha :)
O kol kas - lavos krantai:
Kur tik pazvelgsi, visur lava...

Ir pabaigai - aprasymas nuotraukos, kurios nepadariau. Jau isgirgzdejus is smelio duobiu, autobusiukas staigiai stabdo, ir vairuotojas su gidu kaip sinsilos nuliuoksi lauku!!! Tam, kad... turistu nuotraukai pagautu vargsa sarvuoti :( prigriebia ana vargsa ir atnesa. Anas nabagelis muistosi, galvyte sukioja, uodegyte vizgina... neleido sirdis man jo fotografuoti... o kaip jis vargselis po to paleistas nuskuode laukais... visa savo maza dusele turbut atidave... linkiu, kad jam daugiau turistai gyvenimo netrukdytu :)