Apie aukstesnes jegas...

I siaure, i siaure!!! Link pazistamu vietu!!! Salta... kai pro autobuso langa pamatau nuo kalno atsiveriancia miesto panorama, suprantu, kad vis delto Salta yra mano mylimiausias miestas Argentinoje... Salta, la linda (grazioji Salta), Lerma slenyje, apsupta kalnu... o dar uz 60 pesu (padalinkit is 1,6) gaunu atskira kambari su vonios kambariu, kabeline TV, ventiliatoriumi ir tikra kava pusryciams!!! Po Cileje ir nemazoje dalyje Argentinos iskentetos vergystes tirpiai kavai, cia man rooojus!!! O kita diena prasideda nuotykiai. Pirmasis is ju - vidurdienio vasaros liutis. Po jos iskeliauju pasivaikscioti po miesta. Vandens vietomis iki kulksniu. Dziaugiuosi, kad aviu sandalais, nes bandyti persokti ar pirstu galais perbristi balas ir upes beviltiska. Tad ramiai sau slepsiu per purvina vandeni ir "nesiparinu". Del tos liuties, beje, dar visoje Saltoje ir nemazoje dalyje provincijos dingsta internetas, nes vanduo paplauna kazkoki svarbu stulpa :) internetas atsiranda po kokiu 6 valandu. Antras nuotykis - vakarine vasaros liutis. Internetas yra, dingsta taksi. Teisingiau, visi uzimti. Tenka kulniuoti (t.y. bristi) iki viesbucio pesciomis. Lietaus striuke perslampa... istraukus is jos "mobiliaka" vanduo nebega, bet anas toks parasojes :) nuotykis uzskaitomas.

Kita diena susiruosiu i kita jau pazistama vieta - Cachi. Cia jau, kaip sakoma, sirdis saukia... (prasideda pasakojimas apie aukstesnes jegas). Iki sugrizdama i Argentina du kartus sapnavau, kad grizau, ir abu kartus atsirasdavau toje pacioje vietoje - plynauksteje netoli Cachi. Taip kad sugrizti i Argentina, bet nesugrizti ten butu buve tiesiog neatleistina. Todel keliauju i autobusu stoti pirkti bilieto i Cachi. Dabar sudekime vasaros liutis ir fakta, kad kelias i Cachi eina per kalnu pereja (zvyrkeli) 3,4 km aukstyje, ir gausime siokias tokias komplikacijas. Bilietu pardavejas: ateik 12-ta, pasakysiu, kada turetu isvaziuoti 13.30-tos autobusas (mat anas pries tai turi nusileisti is Cachi). Galiausiai isvaziuojam apie 15.30. Autobusas toks jau net nebe trecios jaunystes. Vienas is upeliuku, kuriuos reikia kirsti pakeliui:

Cia mes dar zemai:

Po to prasideda akli posukiai debesyje. Kylam, kylam, kyyylam... serpantinais... su papypsejimais ant posukiu... kol... virsuje... saule prasiverzia pro debesis!!! O tada... kaip jau sakiau... aukstesnes jegos... suteikia man galimybe paliesti kojomis ta paslaptinga zeme... aukstai kalnuose... plynaukstes lygumoje... tarp dvieju kalnu grandiniu... kaktusu miske... kuri kerta tobulai tiesus dar pirmuju Amerikos zemyno gyventoju nutiestas kelias... nes musu autobusui atsikabina viena detale ir vis taikosi pradurti padanga. Todel turime sustoti, kad vairuotojas ja prikabintu. O as, zinoma, negaistu laiko ir isskuodziu pakvepuoti Tintino pampos (taip vadinasi si vietove) oru... o tada jau ramiai pasiekiame Cachi. As dar grisiu!!! Cachi vel kazkokiu paslaptingu budu nukeliauju tiesiai i vieninteli miestelio hosteli. Tuom sios dienos mistika baigiasi :) kita ryta po pusryciu imu galvoti, kaip gi man grizti iki Tintino (apie 30 km). Pirma mintis: ekskursija su kelioniu agentura, kadangi autobusu cia kiek reta. Prabimbineju iki pietu, bet agentura taip ir neatsidaro (kaip gerai, nes vel buciau praleidus Tintine koki pusvalandi). Kita mintis: dviratis. Bet dviraciu nuomos punkte gal desimt minuciu niekas nepasirodo, todel patraukiu pasivaikscioti link kito miestelio, pavadinimu Cachi Adentro (uz 7 km). Po to paaiskes, kad labai gerai, jog neissinuomavau dviracio, nes kur as ten ji buciau tampius po to per laukus ir ikalnes. Pakeliui i Cachi Adentro - dar iki siol nematytas dalykas: keturiu sunu palyda!!! Vaizdelis buvo toks. Eidama pro sali uzkalbinau viena bokseri ir tas sumaste keliauti pasivaikscioti su manimi. Iseinant is miestelio prisijunge dar trys, vienas is ju net mete velniop grauziama kaula :) Bet anie trys po kurio laiko persigalvojo ir grizo atgal, ir toliau keliavom tik mes su bokseriu.

Mano draugelis:

Taip bemaklinejant ismastau plana-chuligana, kaip nukeliauti i Tintina ir grizti autobusu. Dar pridedu tikimybe, kad autobusas is Saltos vel veluos... Taigi pirmyn! Autobuso vairuotojas prizada grizdamas manes nepalikti nakvoti po kaktusu, be to, paaiskeja, kad turesiu 3 valandas pasivaiksciojimui, nes... autobusas is Saltos veluos. Is pradziu kiek baisoka, ka as veiksiu tiek laiko, bet po to paaiskes, kad 3 valandos yra idealus laiko tarpas ir netgi galetu buti ilgesnis.

Pirmiausia mane uznesa ant energetiniu dalyku ir pridejusi prie zemes rankas kraunu savo baterijas. Po to visai netycia atlieku dar viena rituala: i bata iskrenda kazkoks mini kaktusas, ir as, ji betraukdama, prasiduriu pirsta. Taip dar ir nulasinu viena kita kraujo lasa ant sios zemes. Esta es mi tierra!

Nagi turi kazka tokio sis zemes lopinelis! Maklineju aukstyn zemyn tarp kaktusu...

Ooo, koks mazulis!

O tada Tintinas padovanoja man dovana... Prasideda trumpas ir nesmarkus lietutis - tam, kad galeciau pamatyti si stebukla:

Tas grozis nenusakomas zodziais, ir jokia nuotrauka jo neatspindes... ir ramybe sieloje...

Oi, as nieko nedariau :)

Pakeliui dar sutinku kazkoki pauksti-kolba. Na, tai toks tobulos kolbos formos paukstis, kuris nuskuodzia laukais lyg butu ant ratuku. Kaip gaila, kad nespejau jo nufotografuoti :) dar daugiau mistikos :)
Po 3 valandu mane susirenka autobusas, ir griztu i Cachi. Kita diena - atgal i Salta. O ten nuotykiai tesiasi... nes... Cile sudrebina tas baisusis zemes drebejimas. Jis nepasiekia Saltos. Bet sukelia Pietu Amerikos ploksteje kita pasiraivyma, kuris, siurprizas!, ivyksta uz 15 km nuo Saltos. Vaizdelis toks: sedziu as sau ramiai, pietauju priesais centrine aikste, pro langa grazus vaizdas i katedra ir aplinkinius pastatus... sudoroju skanius spagecius, ir jau pietus beveik baigti, kai staiga vaizdas pries mano akis pradeda judeti! Viskas aplink pradeda drebeti... zmones gatveje, nieko nesuprasdami, dairosi aplink. Padavejai restorane irgi. Sviestuvai isisiubuoja... as pasiziuriu i savo staliuka ir galvoju: "Ar verta man po juo listi, jis toks mazas...". Pastatai uz lango, atrodo, lyg raivytusi pabude po ilgo miego... viena kava gerusi bobute meta velniop kava, meta padavejui pinigus ir skuodzia i gatve... o tada viskas nurimsta. Tik sviestuvai dar ilgokai siubuoja... Kaip paaiskes veliau, 6,1 balo. Aciu, ispudziui apie zemes drebejima to man pilnai pakako. Rankos ir kojos dar kuri laika dreba palaikydamos kompanija sviestuvams. Ir nezinau, ar tai silpnesnes bangos, ar tiesiog mano kunas mane bando itikinti, kad jaucia vis dar virpancia zeme. Veliau laikrastyje perskaiciau, kad silpnesni drebejimai pasikartojo dar 4 kartus (3-4 balai), bet as jau nieko nebepastebejau. Baimes miegoti nebuvo, bet, pavyzdziui, stovint prie judrios gatves, kuria vaziuoja daug sunkiasvoriu automobiliu, vis pagalvodavau, ar cia ne zemes drebejimas.
O pabaigai - linksmoji viesbucio seimininko versija :) anas per debejima ejo gatve ir, kai prasidejo idomybes, buvo isitikines, kad tai tiesiog jam nukrito kraujo spaudimas, nes zeme pradejo banguoti... taip butu zmogus ir nesuprates (kol nebutu isgirdes is kitu), bet kai pamate zmones is namu buriais puolanciu i gatve, susiprotejo... :) tad isgerkime uz tai, kad mums viskas tebuvo vienas diiidelis nuotykis!