ketvirtadienis, vasario 04, 2010

Viena diena mieste-vaiduoklyje

Is Coyhaique Patagonijos keliais ir keleliais patraukiau i siaure, link Chaiten miestelio, ties kuriuo (beveik) baigiasi sausumos kelias, vel atsirandantis tik netoli Puerto Montt. Pirmoji keliones dalis - i Futaleufu miesteli, nes i Chaiten beveik niekas nebevaziuoja. Apie tai veliau. Atstumas nuo Coyhaique iki Futaleufu - 420 km, keliones trukme - 10 valandu. Pamirskit asfalta - tai yra vieno automobilio plocio zvyrkelis, tiksliau, zemkelis. Bet, kaip bebutu keista, kelione labai neprailgo, viska atpirko laukines gamtos vaizdai pro langa: kalnai, kriokliai, ledynai, fiordai. Miesteliu (jau nekalbant apie miestus) pakeliui beveik nerasta, daugiausia vienkiemiai, toli toli nuo viso mums iprasto civilizuoto pasaulio... Vairuotojas vis karts nuo karto turedavo uzsiimti slalomu tarp karviu, kurios cia ryskiai nelabai susiduria su sitais burzgianciais padarais.
Futaleufu centrine aikste. Rozes, rozes, rozes - Patagonija tikras roziu krastas:Ir cia pamazu pradeda matytis liudnoji Patagonijos istorijos puse. Na, gamtai tai iprastas ciklas, bet cia gyvenantiems zmonems gali reiksti viso susikurto gyvenimo pabaiga. Medziai be virsuniu - po Chaiten ugnikalnio issiverzimo 2008 metais uzsnigusiu pelenu rezultatas:Pelenu "papludimys":Vietinis bosas "krutoj tackej"?O is Futaleufu yra vienas (!) autobusas kasdien i Chaiten, is kurio isplaukia laivas i Puerto Montt. Daugiau paklausos nera... Taigi, anksti anksti ryte (penkta, atrodo) iskeliauju i Chaiten. Atvaziavus vaizdas atrodo visai neblogas - miestelis kaip miestelis, tik zmoniu gatvese nesimato. Na, bet vaizdo padrasinta tikiuosi cia surasti ne tik restoranu, bet ir kokia interneto kavine (atvaziuojam 9 val., o laivas isplaukia 20 val.). Oi, koks optimizmas!!! Veliau paaiskeja, kad vienintelis restoranas veikia pakranteje, yra keletas parduotuviu ir pora nakvynes vietu. O siaip viskas tuscia... Sutiktas vietinis papasakoja liudna mirusio miesto istorija ir nurodo, kur galima pamatyti tikraji miesto vaizda. Taigi, iki 2008 m. vyravo nuomone, kad Chaiten net nera ugnikalnis... bet keletas paeiliui ivykusiu zemes drebejimu ja pakeite. Trumpai tariant, viskas ivyko mazdaug taip: i atmosfera ismestus pelenus vyraujantys vejai nunese link Futaleufu ir Esquel (Argentina), o issiverzusi mase nukeliavo zemyn upe link Chaiten miestelio ir ji paskandino purve. Maza to, uztvenktos upes vandenys prasiverze nauja vaga, ir nunese i vandenyna pakeliui buvusius namus... Dabar kariuomene valo miesta, atkasa namus, bet valdzia prieme sprendima atkurti Chaiten kitoje, saugesneje, vietoje, todel tikriausiai tas valymas reikalingas tik tam, kad butu galima viska nugriauti.
Is pradziu viskas buvo idomu, ypac kai vaikstai vos ne namu stogais, bet paskui ta miesto-vaiduoklio atmosfera pradejo slegti... O veliau laive sutiktas ispanas Carlos papasakojo, kad jis su draugu viena nakti nakvojo Chaiten ir buvo labai patenkintas, kad gali is cia dingti.
Vaiku zaidimu aikstele:


Tolumoje matosi del upes atplukdytu nuodingu medziagu mires miskas.

"Papludimys". Tolumoje kaireje: namas, sroves "pamestas" pakeliui i vandenyna.
Cia buvo pakrante.
Laivas i Puerto Montt. 13 valandu kelione... niekur kitur taip nepatogiai nemiegojau :)
Kur as ji maciau???Be to, sitoj paskutinej nuotraukoj galima gerai matyti, kiek buvo vietos kojoms. Cia tik tokiems pilieciams pritaikyta :)