Kelios dienos Valparaiso. Super miestas, likau suzaveta i kalvas lipanciu spalvotu nameliu, senoviniu funikulieriu, Ramiojo vandenyno rytiniu ruku, kurie rytais kaip reikiant pasaldydavo smegenis, o po pietu issisklaidydavo, atverdami zydra dangu be jokio debeselio, zuvedru klyksmo, is kurio taip aiskiai galima suprasti, kaip toli esi nuo slegiancio Santjago smogo...










Galiausiai nusibasciau i pacia Ciles siaure - i Arica (labiausiai isimines dalykas - juodi pauksciai palmese, kuriu ne gieda, o riaugeja :)). Bet ne tam, kad nuvaziuociau i Peru apsipirkti, o tam, kad aplankyciau Lauca nacionalini parka. Norejau padaryti tai normaliuoju budu, t.y. per kelias dienas, nes Arica yra juros lygyje, o parkas 4,5 km aukstyje!!! Bet, pasirodo, visi kiti yra trenkti ir vaziuoja tik i vienos dienos ekskursijas. Taigi teko ir man isklausyti tokia instrukcija: is vakaro jokio alkoholio (kaip tik po sitos frazes taaaip uzsimaniau alaus...), jokiu pieno produktu (kaip bebutu keista, ledu neuzsimaniau) ar kiausiniu, pasiimt 2 litrus vandens, sokolado, pries isvaziuojant makteleti aspirino tablete, na, ir blogiausiu atveju autobusiuke bus deguonies iranga!!! Ka gi, is ryto maktelejau aspirino tablete ir kartu su dar 7 cilieciais patraukem isbandyti savo organizmo galimybiu, o kartu, jei pavyks, ir pasizvalgyti po Andu plynaukstes. Is karto pasakysiu, kad pasizvalgyti pavyko puikiai, bet pora mano pakeleiviu didesne ar mazesne laiko dali pragulejo pasliki. O is pradziu visiems buvo linksma :) pirmiausia sustojom paziureti geoglifu: senuju civilizaciju piesiniu ant uolu (tiksliau, ant zemes kaip ir, nes piesiniai ant akmenu vadinami petroglifais), zodziu, tokia labai mini Naskos piesiniu versija ant kalnu slaitu. Kalno apacioj paukstynas (is kvapo akivaizdu). Zodziu, stovim mes pries ta paukstyno-geoglifu kombinacija, gidas mums pasakoja, visi ziuri, linksi galvomis, kol galu gale vienas skrybeletas bendrakeleivis, musu keliones "vinis" (kaip veliau paaiskes), neiskencia: "O tai kas gi tie geoglifai ir kaip jie atrodo?". Paaiskeja, kad anas visa laika galvojo, kad mes cia siaip prie paukstyno (!!!) islipom i ji pasiziuret, ir kazkaip kalba isejo apie kazkokius geoglifus (cia nuo kvapo turbut link geoglifu patraukia)!!! Linksmai (vis dar) pazvenge, keliaujam jau aukstym, pro kandeliabru kaktusus. Musu gidas dar pademonstruoja mums vietini magnetini fenomena, kai nuokalneje sustabdytas automobilis, ijungus laisva pavara ir atleidus stabdi, pradeda judeti i kalna. Viskas vyksta cia:


Musu skrybeletas pilietis pakaitomis uzdavineja tris klausimus: ar mes leidziames? ar cia yra telefono rysys? kuria pavara ijungei?
Pakeliui dar policijos poste turim sumoketi duokle pareigunui Loly:

Guanakas:






