sekmadienis, lapkričio 01, 2009

Krokodiliokai, ziurkiokai ir rupuziokai

Ka gi, pradejus pazindintis su vietine fauna, pazinti reikia testi toliau, nutariau as ir patraukiau link Esteros del Iberá parko, kurio pagrindine turistine atrakcija - Ibera laguna ir joje "plaukiojancios" salos (tokie pusiau patvarus zemes ir augmenijos dariniai, kurie vejo ir vandens sroviu veikiami juda lagunoje, formuojasi ir persiformuoja). Pagrindiniai veikejai: kaimanai, kapibaros (didziausi pasaulyje grauzikai, sveria iki 60 kg, tokie nutrijos-arkliai), ondatros, elniai, anakondos (ziema), staugunai (lojancios bezdziones) ir daugybe pauksciu.
Pakeliui i tarpine stotele, Mercedes (ir vel!), visi autobuse patenkinti ziuri filma, o as salia savo sedynes autobuso priekyje isirengiu uodu zudymo kampeli. Reikia gi ir ka nors naudingo nuveikti. Kokius 10 nugalabyju su autobuso uzuolaidos pagaba. Beje, cia musu "gulintys policininkai" vadinasi "lomo de burro" - asilo nugara. Ir ant kelio zenklu taip: nupiestas kalniukas ir uzrasyta "asilo nugara".
Mercedes:Iki ekskursiju i Ibera laguna startinio punkto - Colonia Carlos Pellegrini - 110 km zvyrkeliu. Vaziuojam mikriuku su toookiu suskilinejusiu priekiniu stiklu, kad as nelabai suprantu, kaip jis is viso dar laikosi reme. Kelione trunka 3 valandas, bet pakeliui matomi vaizdai neleidzia labai nuobodziauti. Visokiu spalvu ir dydziu pauksciai, iskaitant strucius, karaliauja neaprepiamose lygumose. Kelis kartus neblogu matmenu driezai perbega kelia, va ir vienas, kuriam akivaizdziai perbegti nepavyko. Gandrai (?), tik kad isbalusiais snapais ir raudonais paakiais (aplinkakiais), mirko savo ilgas kojas vandeniu persisunkusiose pievose. Vanagai (?), tokie labai nemazi, ir ju gal 15, surenge kazkoki susirinkima po medziu. Sustoje ant zemes (!!!) pavesyje, atsisuke i kelio puse, ziuri, kokius cia zioplius turistus vel veza i pelkes. Avys nebutu avys, susigrude guli isivaizduojamame pavesyje po kazkokiu apdziuvusiu i medi panasiu augalu. Gal jas anie vanagai isvare is po tikro medzio? Karviu daugybe ir ju cia ryskiai nieks nepriziuri, tik atvaziuoja turbut karts nuo karto issirinkti zaliavos kepsniams, nes be visu besigananciu maciau ir kokias 7 jau nebesiganancias; guli tarp besigananciuju, griauciai jau persisviecia daznai...
Colonia Carlos Pellegrini:
Kita diena issiruosiam i ekskursijas. Keliauju su 2 ispanem, tiksliau, baskem, kuriu vardu net suprast nesugebu, jau nekalbant apie isiminima. Diena +35, bet mes i ekskursija traukiam is ryto ir tikimes nenusibaigti. Is pradziu plaukiam i laguna motorine valtimi. Vejelis, kol valtis plaukia greitai, veikia kaip oro kondicionierius. Priplaukus pirmaja sala gidas gesina varikli ir toliau judam ilgos karties pagalba.
Kaimanas:
Jie anksciau buvo labai medziojami (parkas isteigtas pries 25 m.), todel beveik neisliko didziuju kaimanu. Didziausi matyti buvo 3 metru ilgiu, tai reiskia, kad jiems apie 30 m., kadangi per metus jie paauga tik 10 cm. Gidas pasakoja, kaip viena karta i valti is vandens isirange anakonda, o mes tikimes, kad isgirdes si pasakojima joks kaimanas nesugalvos pakartoti sio manevro :) siaip diena jie sildosi sauleje, o medzioja nakti, bet jei kokia zuvele salia neapdairiai praplaukia, tai jau nepasikuklina ir duoda suoliuka (matem ne viena). Taip kad kojeles i vandeni geriau nekisti. Tiesa, cia ir piranijos gyvena! Gyvai nematem, tik per dokumentini filma, kuri parode parko informacijos centre. Sedim ir svarstom, kokio velnio mus aprenge tom gelbejimosi liemenemis, tik gera daikta sugadintu, jei kuri nors isvirstume uz borto :) kempinge irgi matem kaimanu, saldziu sapnu visiems, kurie kada nors galbut ten apsistosite palapinese :)

Kapibara, kaip ir elniai, i salas atplaukia. Ar perplaukia i kita sala. Suaugusios kapibaros nei piraniju, nei kaimanu nedomina. Desineje, kiek auksciau, kapibariukas:
Porele:

Jurga, pelkiu karaliene blin, vienoje is dideliu salu (jei stipriau trenki koja i zeme, ji sulinguoja), su kapibaru porele tolumoje:
Staugunas:
Vidurdienio karsti bandanti istverti kapibara. "Ji nuskendo?", paklause viena is baskiu ir labai apsidziauge, kai paaiskejo, kad ne :)
Po pietu, karsciui kiek atlegus, patraukeme i pasijodinejima arkliais po apylinkes. Su mumis dar buvo 4 argentinieciai is Mar del Plata. Vienas is ju visa laika dainavo a lia "Kur einam mes su Knysliuku", tik kad "Kur einam mes su Estella" (kumeles vardas). Mes su Estella keliaujam laukais, aplinkui labai grazus vaizdai, lia lia lia. Musu gidas pasakojo apie savo kelione i Buenos Aires, labai stebejosi, kad ten i ji visi labai ziurejo, sako, kokie ten keisti zmones. O pasirodo, jis ten nuvaziavo taip, kaip iprastai, apsirenges, su skrybele, marskiniais, liemene, zodziu, toks vietinis kaubojus. Ir batai ten, sako, kokie brangus: 70 pesu (padalinkit is 1,6)! Mardelplatieciai sako, aisku, nu cia siaip nebrangu, bet tai cia del to, kad ten lietuviai atvaziuoja ir viska perka. O kai eilini karta ijojom i kazkokia karviu kaimene, anie pradejo gincytis, kur auginamos geriausios karves, ir kai galiausiai issiaiskino, pareiske: Net Lietuvoj tokiu nera!!! :)
Po 2h jodinejimo prakeikiau visus pasaulio arklius, dar po 5 min. prakeiksma atsiemiau, kita ryta prakeikiau vel, bet neilgam.
Grizus is seimininko nusipirkau uzkandziu ir vandens. Ir jis man dar isiule buteli (kas Argentinoje iprastai yra 1l) Quilmes alaus. Sakau, "man per daug", o jis taip paeme ji i rankas ir sako, "bet jis taip gerai atsaldytas...". Sulig tais zodziais (uz lango buvo vis dar apie +30) mano gynyba pasidave, griebiau ta Quilmes ir isitaisiau kambario prieangyje:
Baskes jau buvo isvaziave, bet atvaziavo dvi prancuzes, jas ir pavaisinau saltu alumi. Autobusas i Mercedes vaziuoja du kartus i diena ir susirenka pakeliui visus keleivius (reikia pasakyti savo gyvenamaja vieta perkant bilieta). Atgal nusprendziau vaziuoti 4h ryto, o cia buvo mano kompanjonas laukiant autobuso (laiko pinigus moketi uz bilieta, grambuolys bando pavogti). Grambuoliu daugybe ir trankosi i visas sienas ir lempas.
Atsikraciusi atgal i Mercedes (reikejo pamatyti, kokios dulketos buvo kuprines!!!; tiek ta, kuri bagazineje, tiek ta, kuria turejau salone) perku bilieta i Concordia, pasienio su Urugvajumi miesta. Vairuotojo pirmas darbas atvaziavus i stoti - begte link karsto vandens automato (o taip, cia tokie yra!!!) pripildyti termosa. Nuvaziavusi issiaiskinu, kad nakvynes uz normalia kaina cia rasti nepavyks, todel visai neskaudancia sirdimi perku bilieta i Salto, Urugvaju. Pakeliui dar linksmiems Argentinos pasienieciams tenka papasakoti, kokioje pasaulio dalyje yra ta Lietuva, ir kiek ne tokius linksmu Urugvajaus pasieniecius uztikrinti, kad lietuviams tikrai nereikia vizos. Siaip taip nusigaunu iki hostelio. Kaaarsta, o ypac tas karstis jauciasi isejus is kondicionuojamos patalpos; tiesiogine to zodzio prasme jausmas kaip iejus i pirti. Net ir nakti beveik neatvesta, todel visi miegam atidarytom durim (isskyrus duris i lauka, aisku), kad butu bent koks nors skersvejis.
Saulelydis Salto:
Rio Uruguay (Urugvajaus upe, desineje Argentinos krantai):

Hostelis:


Beje, pabaigai urugvajietisko svetingumo pavyzdys (cia as taip nusprendziau): TV parduotuveje 1 Jurga ziurejo Osasuna-Barcelona rungtynes per 18 TV, o 18 urugvajieciu ziurejo Peñarol-Defensor rungtynes per 1 TV. Kodel? Nezinau, neklauskit :)