šeštadienis, spalio 03, 2009

Operacija: astuonkojo gelbejimas

Na, galiu pasakyti, kad vaziavimas autobusu 6 valandas per pampas nera pats idomiausias keliones budas... Pampos uzkniso juodai. Na bet pagaliau nusigaunu iki Villa Gesell. Privaziuojant dar turiu pasitrinti akis. Na, tamsu, galvoju, truputi vaidenasi. Bet ne, is tiesu: kelio asfaltas, o aplink smelis!!! Tokiose hyper kopose sis miestelis ir aplinkiniai isikure. Ne auksciu hiper, o plociu. Autobusu stoty, kadangi miesto autobusas kainuoja 2 pesus, o taksi 12, nusprendziu vaziuoti autobusu. Numeris vienas, o marsrutai skirtingi... Issiklausineju vairuotojo, ar jis vaziuoja pro centra, tas pazada mane isleisti centre, ir as visa laiminga sedu i autobusa iskart uz vairuotojo. Beje, cia vairuotojai daznai neisjungia variklio, jei jiems ne per ilgiausiai kur suvaiksciot reikia (t.y. kokias 10 min.). Taip kad atvaziavo 2 autobusai, vairuotojai issivaiksciojo, vaziuok, jei tik nori, stovi autobusai uzvestais varikliais. Na bet mes ne apie tai. Atsisedau tam autobuse, ir ne tai, kad jis siaip krato, bet krato taip, kad zandai dar kratosi atskirai nuo likusio kuno. Kai vaziuoja, dar nieko, bet kai sustoja, tai akcija-atrakcija. Ir vaziuoja tokiais marsrutais, kad as jau pradejau abejoti, ar tik nepamatysiu Buenos Airiu ziburiu. Nors siaip ten gatveles tamsios, kur ne centras. Del to irgi galvojau, kaip man cia reikes tamsoj klaidzioti. Bet kai jau privaziavome centriausia centra, paaiskejo, kad cia ne tik daug sviesiau, bet ir dar sioks toks gyvenimas vyksta. Pasiaiskinau kainas ir dar nuejau i vienus sveciu namus, kur radau Lonely Planet gide. Kadangi kaina buvo ta pati (40 pesu), pagalvojau, kad reiketu apsistoti pas juos, vis tiek as juos i visus formuliarus rasiau, kur reikejo pateikti savo adresa Argentinoje :) Dar pasisnekejau su seimininkais, susipazinau su Petru (Pedro, ju suns vardas)

ir nukeliavau miegoti. Seimininkas sako: Susitiksim rytoj, sutvarkysim viska, kam cia dabar nakti. Dave raktus, parode kambari, ijunge sildyma (naktys saltos) ir labanakt. Kol kambarys prisilo, teko listi i dusa (buvo sunku). Sildytuvas isilo ir pasvilino antklode (nes stovi prie pat lovos). Pajungiau krautis fotoaparata: ijungiau - veikia, patraukiu ranka - nebeveikia. Pasirodo, veikia tik prispaudus kistuka prie sienos su lova. Po ilgai uztrukusio prausimosi / sildymosi po dusu, prisilo ir kambarys.
Is ryto dangus giedras, saulute sildo... pasivaiksciojau pajuriu (pavandenyniu), nusipirkau bandeliu (1 bandele - 1 pesas) ir vaisiu,

pavalgiau pusrycius ir patraukiau pas seimininkus. Tada dar su seimininku pasnekejom apie Lietuva, aptarem musu ir ju prezidentes, jis apziurejo mano pasa ir pamates, kad praejusiais metais buvau Cileje, pareiske, kad Argentina tai daug grazesne... Po to isejau i ilga pasivaiksciojima pavandenyniu. Vanduo saltas, mirksta tik banglentininkai. Sutikau du naujus draugus sunis, ejom kartu.

Jie vis pabegeja i prieki, tada sustoja, palaukia. Radom i kranta ismesta negyva ruoni, veeee... tai kai jau radau irgi ismesta, bet gyva astuonkoji, nusprendziau veikti :)

Susiradau pagali (nu nepagalvokit - gelbejimui, ne zudymui!!!). Vienas is sunu norejo man padeti, bet siaip taip itikinau ji to nedaryti.

Siaip nenueisi ir nenumesi to astuonkojo i banga, nes ta ji atgal ismeta.

Tai teko is pradziu nustumti iki kur bangos siekia (oi, issivoliojo jis, vargsas, smelyje), po to dar stumti i griztancia banga, kad ji pasiimtu. Operacija pavyko!!! Po pasivaiksciojimo nusigavau iki restorano, nes labai jau norejosi kepsnio. Karsta, todel saltas alus irgi taip puikiai atgaivino... Kaip gerai, kad kazkur is pasamones balsas pakuzdejo imti puse kepsnio, nes buciau gavusi ta pati monstra, kaip ir praejusiais metais Saltoje. Dabar gavau puse, bet tai vistiek padavejas dar atnese kita peili (rimtesni, antroj nuotraukoj), kad butu patogiau pjauti. Tai jus isivaizduokit, koks ten mesos gabalas...






Mano "namai"

Mano draugas, kuris vakare mane siek tiek isgasdino, puoles loti.

Linksmas zenklas ir kabancios siuksliadezes

Mano draugai: